Lengvoji atletika – integralinė sporto šaka, jungianti ciklinių ir aciklinių lokomocijų pratimų rungtis. Tai ėjimas, bėgimas, metimai, vertikalūs ir horizontalūs šuoliai. Atliekant lengvosios atletikos pratimus optimaliu ir efektyviausiu būdu ugdomos svarbiausios žmogaus fizinės ypatybės: greitis, jėga, ištvermė, lankstumas, vikrumas bei daugybė kitų žmogaus gyvenime būtinų judesių elementų mokėjimų ir įgūdžių, kurie sudaro pagrindą toliau tobulintis daugelyje kitų sporto šakų.

Atletika – senovės graikų kalbos žodis, reiškia pratimą, kovą. Senovės graikai atletais vadino žmones, kurie varžėsi jėgos, greitumo, vikrumo pratimuose.

Lengvoji atletika yra sutartinis sporto šakos pavadinimas, jis neatspindi pratimų atlikimo pobūdžio ir jų prigimties-atsiradimo. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, formuojantis šiuolaikinėms sporto šakoms, buvo sujungti ėjimo, bėgimo, šuolių ir metimų pratimai ir pavadinti lengvąja atletika.